2017 m. gegužės 7 d., sekmadienis

Sūnaus rožė



Nebuvome turtingi niekada,
Bet glaudėmės prie vienas kito
Ir nešėme kiekvienas,
Tarsi skruzdėlės
Po vieną smiltį
Ir šeimos židinį sugriautą
Taip sulipdėme...
Oi, sunkios valandos – naktis,
Kaip gera, taip šviesu,
Kada išaušta rytas,
Nubrenda rasota pieva
Slogi praeitis
Ir vėl tiki, – gyvenimas
Rože pražydo.






Komentarų nėra: