Dar
nesudygo rūtos,
Pernykštės
neišsprogo,
Jos
visą žiemą laukė,
Kažkas
nuskins šakelę
Ir
pasipuoš sau plaukus.
Palaimintą
gyvenimą
Pati
gamta pašaukia,
O
priesaika – tai žodžiai,
Prilygstą
šventai maldai.
Žemė
prikelia žolę,
Tėvai
vaikelį saugo,
Meilė
– raudonas žiedas
Tarp
žalių naujų lapų,
Trapus,
bet ir žavingas,
Tarsi
gėlių gyvenimas
Smėlio
kalne,
Darželyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą