2017 m. gegužės 11 d., ketvirtadienis

Poringė



Ne taip seniai,
Dar mano atminty įstrigę,
Kai moterys dūzgeno
Klevo ratelius,
Rovė linus ir merkė,
Klojo iš jų dirvonuose
Geltonus takelius...
Savi linai pražysta mėlynai,
O drobėje išaustos tulpės
Marguoja pakraščiais...
Turėjo sesė laiko,
Pamelžusi karvutę,
Ravėti rūtų darželius,
Niūniuodama ir dainą
Apie aukštą klėtį,
Aukso skrynią,
Užklystančius piršlius...
Trinksėjo staklių
Minamos pakojos,
Šalia – maži vaikai,
Iš jų ir jie mokėjo
Sukalbėti maldą vakarais,
Kaip sėti, arti, pasistatyti trobą,
Sode įskiepyti laukinę obelį
Ir veltui gauti savą derlių,
Tiktai pagardintą dar prakaito
Sūriu lašu...
Žinau, sūnau, tu visko nematei,
Nebegirdėjai
Ir dabar nesiklausai.



Komentarų nėra: