Krenta
ir krenta
Žiedlapiai
balti...
Tai –
šakos verkia,
Ir
ašarų lietus
Srovena
upeliu
Pro
du suglaustus delnus...
Bus
vasara su griaustiniu,
Vaivorykšte
nuo pievos,
Virš
miško uoksų pasikėlusi
Nušviečia
jau praėjusį
Ir
juodą debesį,
Nemielą...
Oi,
dabar tik nežiūrėkite
Į
mano veidą,
Užsilikusią
ir amžiaus gėlą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą