Nepaneigiami prigimties dėsniai

Žemė – tuščia,

Be prigimtinės gyvasties,

Medis – be lizdų,

Siela – be aukščio...

Dangus – be žvaigždžių,

Mėnesėlio apsiblaususio.

Kur žodis – ten prasmė,

Net ir po modernizmo

Matome save,

Lyg mirgantį vandenyje,

Iš atspindžių sukurtą

Gyvenimo paveikslą.