Dangus – visų

Žiūriu į svetimas gėles

Pro šalį eidama

Ir gera, gera,

Nors dažnai suskausta,

Kad nesodinsiu niekada

Tulpių, narcizų,

Nesėsiu našlaičių,

Nepridengsiu žiemai rūtų

Eglės šakele,

Tik numarintas grįžta

Brangus jausmas...

Dangus ir debesys – visų,

Galiu jais ir be skausmo

Džiaugtis.