Visi
turime adatą širdy,
Dažnokai
skaudžiai gelia,
Paskęsta
mintys debesy
Ir
tąkart būna gera gera...
Ne
viena čia esu
Apšviesta
saulės,
Ne
tik mane pagirdo
Šaltinėlis,
rasos lašas,
Ne
tik prie mano kojų
Paukštis
lesa...
Kada
aplanko ilgesys,
Einu
per žalią pievą basomis,
Gėlės
nusilenkia,
Paglostyt
prašosi...
Prisimeni?
Čia
– mūsų gyvenimas.
Lukoševičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą