Kiekviena
upė prasideda
Iš
mažo upeliuko,
Atiteka
ji iš versmės,
Kurią
lietaus lašai
Vis
pildo, teška,veržiasi,
Lyg
rūgstanti tešla iš duonkubilio...
Vanduo
– mūsų pradžia,
Lašelis
švento krikšto,
Senolio
kaktoje – raukšlė,
Surenkanti
skausmą,
Įspaudusi
ir džiugų kasdieninio
Darbo
antspaudą,
Žymę
gilios užuojautos,
Paprašanti
dangaus paguodos,
Kai
nebėra vilties
Ar
stygių kasdieninės duonos...
Žemė
– žolės užmigę patalai,
Gyvenimo
upeliukus nudažo
Smiltys
įvairiais ženklais, –
Papuola
molio gruntas,
Durpių
sluoksniai,
Viskas
turi savo spalvą –
Nuo
balto, žalio iki juodo...
Paimk
iš upeliuko akmenėlį,
Delne
jis pasikeis,
Nupiešime
upės paveikslą,
Koks
mums buvo duotas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą