2017 m. gegužės 8 d., pirmadienis

Nuslūgus potvyniui





Kiekviena upė prasideda
Iš mažo upeliuko,
Atiteka ji iš versmės,
Kurią lietaus lašai
Vis pildo, teška,veržiasi,
Lyg rūgstanti tešla iš duonkubilio...
Vanduo – mūsų pradžia,
Lašelis švento krikšto,
Senolio kaktoje – raukšlė,
Surenkanti skausmą,
Įspaudusi ir džiugų kasdieninio
Darbo antspaudą,
Žymę gilios užuojautos,
Paprašanti dangaus paguodos,
Kai nebėra vilties
Ar stygių kasdieninės duonos...
Žemė – žolės užmigę patalai,
Gyvenimo upeliukus nudažo
Smiltys įvairiais ženklais, –
Papuola molio gruntas,
Durpių sluoksniai,
Viskas turi savo spalvą –
Nuo balto, žalio iki juodo...
Paimk iš upeliuko akmenėlį,
Delne jis pasikeis,
Nupiešime upės paveikslą,
Koks mums buvo duotas.







Komentarų nėra: