Buvo
laikas – baltas pavasaris
Man
ir tau,
Kaip
gera pasinerti
Visa
širdimi į obelų žiedus,
Šukuoti
baltus plaukus
Prieš
vėją atsisukus,
Sušukti:
„Kaip žavu!“
Tavo
laimės laikas –
Baltai
baltas,
Nenusisuk
nuo saulės,
Kiekvienas
žingsnis –
Toks
neatsargus,
Kaip
krentantis žiedelis –
Nepaprastai
žvitrus...
Papasakosi
ir po daugel metų
Savo
vaikams:
Oi,
buvo tas pavasaris,
Buvo
daug žiedų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą