Laisvoje
pakriaušėje pasodinti auga keturi šermukšniai. Pražysdavo kasmet
panašiu laiku, tik trijų lapai karpyti, žalesni. Savi, pažįstami
iš mažens, nes tėvų sodyboje tokie žydėjo. Užpuldavo juos
grambuoliai, ir žinodavome, kad jau reikia sodinti bulves, - žemė
įšilusi.
Mieste nėra tokio
barometro ir bulvių nesodinu, bet šermukšnius aplankau, kai jie
žydi ir uogas barsto...Žiemą jos raudonuoja, lyg sniegenų
krūtinės, matau ir jas, lesančias uogas.
Ši žiema buvo
šilta, bet šermukšnių viršūnės neišsprogo, styro juodos
šakos, kaip vaiduokliai. Tik vienas kitoks – lapai tarsi miltais
apibarstyti ir žiedai kitokie, nejaučiu jų žiedų kvapo. Jis
nenukentėjo, kas pasodino, apgeni...
Įdomu, ar bus
uogų, ar jas les mūsų sniegenos?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą