Stoviu
po žydinčiu medžiu,
O
vėjas bėga šakomis
Ir
barsto žiedlapius
Ant
veido ir krūtinės –
Visa
žemė nusėta,
Atrodo,
baltais lašais lyja...
Paukščių
čiulbesys – toks laikinas
Ir
muzika staiga nutyla,
Kada
nutrūksta stygos...
Nešluostysiu
žiedų, –
Jie
švelnūs, tarsi garsai lyros,
Nepurtyk,
vėjau,
Šį
vakarą šakų,
Klausausi
lapų muzikos,
Žiūriu,
kaip natos byra...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą