2017 m. gegužės 12 d., penktadienis

Byrančios slinktys





Gimtinė – žemės lopinėlis,
Trobos vietoje išlikęs
Jau iš prigimties pilkas akmuo,
Iš to paties ir šulinio rentinys,
Aptrauktas samana,
Nedailintas, grublėtas,
Kaip mūsų patirtis...
Tik žalią medį laikas sendina
Ir paverčia puvėsiais,
Iš molio su šiaudais maišyto,
Dar netolimos metų slinkties,
Nepažeidžia joks pelėsis...
Subyra vėl į žemę,
Lietus išplauna dūmą,
Išdygsta ir išlygina
Aštrius kampus žolė,
Nusirita ir nuo krūtinės
Slegiantis akmuo,
Lipdai kitus, tarsi kregždė, namus,
Nuo žemės pakylėtus,
Sapne matai vis prie akmens
Ir žalią rūtą,
Prisiminimų kvapnią mėtą...
Oi, tie negyvenami namai,
Pro ašara neužmirštuolėmis,
Našlaitėmis apsėti...






Komentarų nėra: