Ieva
pražydo kiemo vidury,
Kvapni,
gausu žiedų,
Ir
juodos linksta šakos, –
Net
nakčiai jie neužsimerkia...
Joks
medis tiek neturi
Legendų,
paslapčių
Per
daugel metų prisirinkęs.
Papurto
vėjas glamonėdamas,
Bučiuoja
rytmečio aušra,
Šalna
dažnai pakanda
Ir
pamatai žaliuojančius lapus,
Aplink
žiedeliai sūkuriuoja –
Balta
balta balta...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą