2017 m. gegužės 5 d., penktadienis

Labas rytas



Tavo akis mačiau,
Dabar bus lengva visą naktį...
Pražilo tavo smilkiniai
Ir nerimas prabudo,
Nes mažas dar tavo sūnus,
Reikės su juo drauge
Į aukštą kalną kopiant aiškinti,
Kur tu gimei, kaip augai,
Ką suradai ir praradai,
O jis vis klaus ir klaus,
Koks tas pasaulis,
Kur ilgos baltos žiemos,
Trumpos vasaros...
Kad nepavargtų niekada tavo pečiai,
Atiduočiau paskutinę skarą,
Jeigu tiktai galėčiau,
Paglostyčiau tau kaktą,
Kiekvieną taką laiminčiau,
Kuriuo eini į darbą
Ir skubi namo
Kiekvieną vakarą
Ir tavo sūnui pasaką
Apie lazdyną ir vištelę
Sekčiau nakčiai.
Oi, nubraukiau tik ašarą
Šią tamsią naktį
Iš nerimo ar laimės...
Švinta rytas.
Matot?



Komentarų nėra: