Labas rytas

Tavo akis mačiau,

Dabar bus lengva visą naktį...

Pražilo tavo smilkiniai

Ir nerimas prabudo,

Nes mažas dar tavo sūnus,

Reikės su juo drauge

Į aukštą kalną kopiant aiškinti,

Kur tu gimei, kaip augai,

Ką suradai ir praradai,

O jis vis klaus ir klaus,

Koks tas pasaulis,

Kur ilgos baltos žiemos,

Trumpos vasaros...

Kad nepavargtų niekada tavo pečiai,

Atiduočiau paskutinę skarą,

Jeigu tiktai galėčiau,

Paglostyčiau tau kaktą,

Kiekvieną taką laiminčiau,

Kuriuo eini į darbą

Ir skubi namo

Kiekvieną vakarą

Ir tavo sūnui pasaką

Apie lazdyną ir vištelę

Sekčiau nakčiai.

Oi, nubraukiau tik ašarą

Šią tamsią naktį

Iš nerimo ar laimės...

Švinta rytas.

Matot?