Taip
sava, artima,
Kai
kieme šuo suloja,
Žinai,
ateina nepažįstamas
Ar
labai tolimas...
Susėmime
lauke
Ant
lietaus nuprausto
Medinio
suolo,
Kalbėsime
po obelimi
Apie
šiltą žemės guolį,
Rudens
vėlyvą derlių,
Baltus
žiemos gurvuolius...
Sava
kalba – aukštaičių,
Tokia
sava ir gera
Kalbėti
apie orą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą