Netektys

Skaudi kiekviena netektis –

Namų, darželio, sodo obelų,

Bet visos atitaisomos,

Jeigu turi jėgų,

Pasodini ir gauni vaisius...

Skaudžiausia netektis,

Kai atslenka liga,

Išplėšia širdį iš krūtinės

Ir jau nesugrąžina,

Lieka patys skaudžiausi

Mylimo žmogaus prisiminimai.

Žiūri į dangų

Ir matai jame akis,

Sėdi už stalo – ten lėkštė tuščia,

Šaukštas nepalytėtas,

Paimi obuolį ir padedi,

Lyg būtų jis prieš laiką,

Be brandos nukrėstas...

Kol pats esi gyvas, priskini gėlių

Ir nuneši ant smėlio kalno,

Į amžinąją vietą.