Ateina
amžiaus valanda,
Kai
pastebi sustojęs,
Kiekvienas
laikrodis vėluoja,
Nespėji
eiti su gyvenimu
Koja
į koją,
Nulūžo
ar susidėvėjo
Matuojanti
sekundininko rodyklė,
Ir
ant minutės imi pykti...
Stovi
prieš veidrodį
Antakiais
muiluotais,
Kažkas
ten graužia,
Akys
nebemato...
Apverti
veidrodį – kitoje pusėje
Blyškiai
juoduoja,
Po ja
baltas sidabras
Džiaugsmo
nepriduoda,
Nes
laiko dulkių
Veidas
subjaurotas,
Vagų
vagom kakta,
Lyg
plieno dalgiu suvagota...
Tada
ir supranti,
Kad
laikrodis ir veidrodis
Teisingai
rodo,
Nėra
ant ko pykti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą