Gamtos paveikslai

Nori žinoti, ko pats nematai,

Perskaityk daug storiausių knygų, –

Mums rašė žmonės

Nuo pat senų senovės,

Nors ir dievams žodžius paskyrė.

Nori paukščiu pakilti,

Tik pažiūrėk į aukštį

Ir skrisk su debesimis, –

Mes – vėjo genami,

Daugiau norime patirti.

Kokia tyla sugrįžus,

Išeini per mėnesieną,

Prisirenki žvaigždelių,

Nebe sutelpa į atmintį,

Bet viską žemėje pamiršti...

Vis užrašau, ką pamatau,

Skaitys mūsų vaikai,

Piešiu žemės paveikslą iš žiedų,

Žalių, geltonų ir raudonų,

Dangų – vaiskų.