Ona Baliukienė
Gražūs
mūsų ežerai,
Nuoširdūs
žmonės,
Kalbiesi
su visais,
Tarsi
su savo artimaisiais,
Seniai
pažįstamais,
Nes
ir tie patys rakandai,
Iš
medžių išdrožti,
Dar
primena senovę,
O
pušų drevėse
Vaikus
augina voverės...
Mes
čia gyvename,
Gyveno
netoli seneliai,
Sujungs
ir mus dangus
Ir
skubantys upeliai...
Apsižvalgai
aplinkui,
Išsprūsta
žodis:
Kaip
gražu,
Oi,
Dieve mano.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą