Prisikėlę vaizdai

Kas mus išskyrė,

Kodėl dabar tamsus dangus?

Laivelis ežere anąkart yrėsi,

Mane pabučiavai nevykusiai,

Bet buvo taip smagu,

O ežeras buvo ramus,

Pati valtelė nuo kranto atsiskyrė,

Nes irklai sviro ir nusviro...

Vanduo – toks mėlynas ir tyras,

Kaip ir dangus...

Ne, tada nemačiau,

Tik atkuriu vaizdus,

Dabar nuo irklų

Tarsi ašaros pabiro...

Kurgi tu?