Viskas
gražu, dėsninga
Ir
sugyvena žvaigždės danguje,
Naktimis
žiūri iš tenai,
Lyg
klausinėja,
Ko
mums stinga,
Kad
kartais žmogus
Nepažįsta
ir žmogaus
Čia
pat...
Visi
užsiėmę, į dangų nežiūri,
Ir
nepamato, kas šalia,
Kaip
žemė slysta iš po kojų,
Mažesnį
taip sumindžioja.
Kelmai,
kelmai...
Miške
ir skveruose,
Dar
neišrautos šaknys tūno,
Bet
nesiskundžia net savo dalia,
Niekam
nerūpi,
Jeigu
nukirto, taip reikėjo,
Bus
atviresnė tik vieta...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą