Voras
mezga tinklą, –
Jo
apskaičiuoti judesiai,
Jis
žino, džiaugiasi,
Kad
visur vaikščios jo vaikai...
Vijoklis
visą vasarą žaliavo
Ir
nėrė savo šakomis
Ant
sienos raštą,
Mėlynas
uogas žvirbliai raškė,
Dabar
jau liko stagarai...
Jie
primena man delnų raštą,
Kurias
kasdien matai,
Visi
mes – iš to paties krašto,
Laimės
voriukai
Ir
tėvai – vorai...
Galbūt
vijokliai
Ir
voratinkliuose susipynusios
Likimo
linijos – delnai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą