Brendi
per purų sniegą,
Klimpsta
kojos,
Bet
išauga ir sparnai,
Kai
įkvepi į krūtinę
Tyro
oro gurkšnį,
Apsidairai...
Oi,
kokios gilios pėdos,
Baltos
ir dar nelytėtos,
Kaip
grįžę į lizdus gandrai,
Parnešę
laiką lėtą
Iš
vakarų šalies –
Toli
toli
Ir iš
dangaus –
Aukštai
aukštai;
Pasižiūrėkime
abu,
Matai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą