Sveikime

Vienatvė – jau liga,

Jeigu šalia nematai

Tave mylinčių akių,

Neišgirsti jo balso,

Žodžių nuoširdžių,

Niekas neglosto

Tavo rankų...

O jos – tai antros akys,

Kurios jaučia

Nepaprastą švelnumą, –

Tai – patirti jausmai,

Kai norisi kartoti ir kartoti,

Kad vėl sušildytų,

Priglaustų...

Švelnumas – dangaus dovana, –

Tarsi rankelė mažo vaiko, –

Ji – nekalta, tyra,

Užjaučianti,

Kai gera gera

Arba skauda...