Vingiuojasi
platusis Nemunas
Per
visą Suvalkiją,
Nuo
Kauno pro Seredžių,
Pro
Raudondvario pilis, –
Pakrantės
– žalios,
Aukštos
kalvos, pylimai,
Ievomis
pakvipę –
Tai
Lietuvos širdis.
Pavasarį
tarsi pravirksta, –
Ledonešis...
Ir
vartai atviri.
Kai
visų upeliukų
Skaidrios
ašaros susirenka,
Nebe
atlaiko gyvųjų akys...
Jeigu
dar Neris verktų,
Pravirktų
net ir mirę
Milžinai...
Kas
tokią srovę atlaikys?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą