Močiutė

Juk nieko nemušu

Nei su basliu,

Nei su uošvės liežuviu,

Nes neturiu žentų...

Pulkelis tik vaikaičių

Šalia krosnies,

Visi jie – švarūs,

Nuprausti sniegeliu,

Nušluostyti mamytės

Baltu rankšluosčiu...

Koks kvapas

Sklinda nuo pušų

Ir žalio kadugio,

Nes jo uogos melsta...

Gyvenimą renku,

Kaip uogą,

Kaip tautos paveldą,

Dar apynį merkiu,

Kad būtų sapnai saldūs...