Ramunių vainikas

Laukiau, skaičiavau dienas,

Kada mano vaikai

Pradės jau patys atsisėsti,

Kai pirmą žingsnį svirduliuos,

Eis į mokyklą,

Kai man atneš savo vaikus,

Ant rankų juos čiūčiuosiu,

O jie mano dienas skaičiuos...

Oi, virtinės dienų,

Tarsi gėlių vainikas,

Toks ratas apvalus,

Kai matau ant galvos

Baltą ramunių pynę...

Supu ir vėl matau

Savo vaikystės pievą

Ir paskutinį lapą –

Myliu..