Dvi snaigės

Dvi baltos snaigės

Krenta iš dangaus

Ir susikimba rankomis, –

Joms taip lengviau

Pasieti žemę,

Ištirps ir virs tada

Vienu baltuoju apklotu

Brangiosios mūsų žemės...

Dvi karštos lūpos

Jas suvalgo

Ir tampa vienomis,

Lyg mano,

Tavo.