Su Sizifu

Neleisk man, o dangau,

Pratrūkti lietumi,

Kad nepavirsčiau griaustiniu,

Žaibais nekirsčiau,

Duok ištvermės

Iškęsti ir žodžius,

Kurie skaudesni

Ir už rimbo kirtį...

Po vieną akmenį

Į kalną ridenu,

Sizifas mane lydi,

O tu atgal grimzti

Apakintas pavydo...

Neleisk, dangau,

Snaige pavirsti,

Tada nupūs kiekvienas,

Kam rūpi tiktai

Žemiškieji turtai,

Gal smulkmenos, ambicijos.