Antaniniai obuoliai

Du seno sodo obuoliai

Pakvipo medumi,

Antaniniais vadinami,

Gal juos globojo

Net šventas Antanas,

Nes tokie sunkūs,

Tarsi bičių aviliai,

Kai veža juos namo

Iš viržių pievos,

Ten ir mėlynės

Ir šilauogės žydėjo,

Kol ruduo atėjo.

Du antaniniai sodo obuoliai...

Kai purto vėjas,

Nukrenta po vieną.