Motule
mano,
Su
plona linine skarele
Ir
kryželiu ant kaklo,
Per
smėlį eidama
Batelius
nusiaudavai
Ir
nešdavaisi iki pat šventoriaus,
Nes
visada manei,
Kad
jų ilgam pakaktų...
Tėvyne,
mano mylima,
Plakta
ir nukryžiuota,
Tu –
motina šventa,
Šventadieniais
tik papuošta,
O
rankos darbe juodos...
Kaip
kitaip pamylėti dar galiu,
Tiktai
per vandenį,
Pašventintą
paguodos...
Vyžotas
kojas
Pakeitė
bateliai,
Dabar
basa einu per aštrų gruodą,
Kad
įsitikinčiau,
Kiek
dar turiu jėgų
Po
savo kryžiumi
Ir
kas man duota...
Nelaukiu
iš Tavęs paguodos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą