Gerumas
– gyvenimo variklis,
O
širdgėla ir pyktis –
Jausmas
atgrasus,
Jei
kas nesiseka,
Stengiuosi
pasivyti,
Kad
nedaryčiau tų pačių klaidų...
Einu
per kalnelius
Ir
sutinku vis tuos pačius,
Žaliuojančius
arba be lapų,
Apsnigtus
medžius,
Įbridusius
į švytinčias pusnis...
Prie
jų pavasarį
Žibutės
žydi,
Pasislepia
lietus,
Kurių
ir žaibas nenukirto...
Tiesus
šis kelias,
Oi,
šviesus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą