Vieniša saulė

Apsigaubiau dangaus skara, –

Naktis žvaigždėta,

Viena Vakarė, prisegta

Į mano plaukus,

Spindi, šviečia...

Daug joje spindulių mažų,

Bet vieną saulę

Paryčiais matau, –

Ji tokia vieniša,

Tarsi našlė dangaus...

Tai kas, kad blyškus mėnuo

Kartais lanko

Susitikt norėdamas –

Tai jaunatis, senagalys,

O pilnatis – visada

Vienas,

Savo vietoje.