Duona
nesensta,
Jeigu
ji – iš tikro rugio,
Užmaišyta
praeito kepimo
Rūgštyje,
Ji be
mielių pakyla,
Saldi,
be cukraus miešime...
Valgiau
ir kepiau,
Kaip
mama pamokė, –
Kvepėjo
visas kiemas
Nuo
duonkepio kaitros,
Aptirpdavo
nuo lango
Šalčio
dirbiniai,
Palangėse
ir sniegas,
Giedojo
ir ant stalo
Padėta...
Dabar
– kita mada.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą