Palydėjau
saulę,
Kaip
savo jaunystę,
O
vakaras ateina nelauktai, –
Ką
tik maži prie lopšio krykštė,
Juos
pakeitė kiti,
Tarsi
prie krosnies
Besišildantys
svirpliai...
Lyg
subangavo danguje
Saulutės
blyksnis
Ir
nusirito vakarop,
O gal
diena pernykštė
Sugrįžo
pasilabinti,
Saulėlydžio
ranka
Man
pamojuot...
Einu
į vakarą,
Tarsi
į pirmą krikštą,
Su
balta galva,
Suknele
žiemos,
Ant
vienos rankos tupi zylė,
Ant
aukšto medžio –
Pilka
varna...
Nebegaliu
sustot.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą