Seniai
nebegeriu saldžios arbatos,
Nesiklausau
saldžių kalbų,
Saldus
ir obuolys,
Kuris
anksti subręsta
Ir į
žemę krenta
Su
kirminu vidury...
Gyvenimas
– kitoks,
Jame
daugiau rūgšties,
Saujelė
druskos,
Kad
išlaikytų ir statinę
Su
pilku pelėsiu,
O
juos nugriebę
Netgi
sėklas sėtume
Ir
jos sudygsta,
Kaip
nauja viltis,
Plaukia
į sietuvą...
Prie
stalo ir be saldumynų sėskime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą