Baimės šaknys

Baimė – tai gyva šaknis,

Kada tave išraus – skaudės,

Jeigu atkas iš žemės,

Sudiržės ir susitrauks,

Sumindžios batai,

Todėl einu tik basomis

Per balto popieriaus

Neprirašytą lapą...

Atveriu gilumines šaknis,

Ką dar senoliai sakė,

Sutrumpinu žodžius,

Kad lape išsitekčiau, –

Ilgi ilgi tie sakiniai,

Kaip medžio šaknys...

Kol yra kriaukšlė duonos,

Tol – gerai,

Vandens stiklinė nakčiai.