Vaizdaknygė

Nurimo miškas

Ir dangus užsimerkė,

Vakaras ankstyvas,

Tai šlapdriba,

Tai lietus žiemą merkia...

Vietoje žvakės,

Žibalinės lempos

Uždegiau stalinę lempą, –

Nereikia jokių foto,

Matau tik viena –

Praeitis už nugaros

Taip tyliai slenka...

Lipdau iš molio,

Kaip kregždės lizdelius,

Savo metaforas –

Tikrus žodžius

Ir to visam gyvenimui

Užtenka...

Skaitysi, neskaitysi,

Blokuosi – tik vaizdus,

O ne mano,

Karo vaiko lemtį...