Kompozicijos

Kada tiek daug pražysta

Pievoje gėlių,

Nebežinai net, iš kurių

Vainiką nusipinti,

Tada ir suveri ant smilgos

Žemuogių kaselę,

Peši po vieną

Nešdamas į burną

Ir kvepia, tirpsta,

Gera gera...

Kai daug posmelyje vaizdų,

Negali išsirinkti, –

Tai sumaištis minčių,

Nuo jų gali apsvaigti...