Pasaka – legenda

Prisimenu, kur augau,

Nors ten nebuvo rojus,

Ir gojų ten nėra,

Tiktai pakrūmėse berželiai moja,

Pražysta tik pavasarį

Baltais žiedeliais ievos...

Tenai buvo ir molinė pirkia,

Tarytum pasakoje – ant vištos kojos,

Mažas ežerėlis, –

Lyg kokia grandine

Surištas upeliukais,

Kur teka kalbanti Šventoji...

Kur aš gimiau,

Liko tik marka,

Į kurią įkritusi maža buvau, –

Išgelbėjo tėtės raugti,

Sesės pasiūti kailinukai,

O ištraukė brolis.

Toks laiko pažymėtas vaikas, –

Karas viską naikino ir grobė.

Trumpa ta biografija,

Bet man ji – lobis,

Rašau ir dar nepabaigiu, –

Tikrovė – pasaka

Ir legenda

Vis pinasi prie beržo,

Žalios eglės atsistojus.