Laikas
nesensta,
Jame
tik viskas keičiasi,
Yra
gražu, prasminga,
Nors
kometos lekia
Ir
atrodo kažkur sminga...
O
žemėje – vaivorykštę
Net
žiemą pasirodo,
Kai
šaltis veja debesį
Pro
mano akių plotą...
Žinau,
kad jis pabėgs,
Kitur
jau bus kitoks,
Saulėtekis
– šviesus,
O
vakaras – žvaigždėtas,
Ir
mano širdyje – vaizdai,
Gražiausias
natiurmortas,
Nupieštas
vaikystėje –
Kalneliai,
slėniai,
Kelias
kiek duobėtas,
Lyg
šviežias duonos kepalas
Ant
stalo jau padėtas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą