Ant akmens

Kiekviena sėkla laukia,

Kada galės žydėti,

Turės savo vaikų,

Kaip jie šypsosis

Po lapija tėvų...

Gyvenimas – ne visada teisus, –

Daug vandens nubėga,

Kol pasiekia žemę,

Ant akmenėlio sėdasi,

Į jūrą nupučia dažnai,

Kitame krante

Kita žemė priglaudžia...

Ar akmenų tenai nebus?