Sena pasaka baigta

Kartą valgė diedas pupą,

Nepataikė ant liežuvio,

Ta nukrito po stalu,

Buvo motei nesmagu...

Bet neprieštarausi vyrui,

Taigi pupa gražiai dygo

Ir užaugo geras stiebas,

Kol į dangų diedas lipo,

Moteriškė prižiūrėjo,

Kad jos darbas nebūt vėjais...

Kokia ta pupa nebūt graži,

Visgi šalta debesy.

Pasiuntė kailinukus

Ir dar primetė arkliuką,

Kad greičiau namo sugrįžtų,

Ką gali žinot, kiek vištų

Gali senį sudoroti,

Nebus pupų net panosėj...

Bet per plonas stiebas buvo

Neatlaikė tokio krūvio...

Triokšt papūtus menkam vėjui

Ir trobelė subyrėjo.