Prigimtis?

Naivi, kaip vaikas

Iki pat senatvės...

Galbūt ir visados

Tokia buvau?

Tokia užaugau, –

Tik savų palaiminta,

Vėjo nugairinta,

Kojos – basos,

Ant nosies – saulės

Atspindžiai...

Tada vadindavo –

Kregždėta,

Dabar galbūt kitaip,

Bet visgi ta pati –

Naivi ir bėgu

Vaikystės pramintais takais...