Menas – aukštumos

Kas neapčiuopiama,

Labai nekonkretu,

Ko nepaliesi, tik pajausi,

Tas – dvasios penas,

Muzika ir menas,

Turi akis ir klausą...

Jaučiu tave,

Nors tu labai toli,

Girdžiu ir tavo širdies pulsą,

Gal riša mus ir prigimtis,

Plona virkštelė

Iki šiol pulsuoja

Dar vis nenukirpta...

Sugriūva sienos,

Seni laiptai,

O mes vis lipame į aukštį,

Kur mėlynas dangus

Ir debesys balti,

Saulutė džiaugiasi...