Pats
tiesiausias medis
Tinka
ir lentoms,
O
palangės ir langinės – išraižytos,
Nulakuotos,
nudažytos, –
Menas
– net lenta,
Kurs
išmano raštą šitą...
Kreivas
medis – ne miške,
Tik
palaukėje vienas palikęs,
Skaudančia
ir širdimi,
Verkiantis
ir plikas.
Išskaptavo
tėvas iš jo lazdą,
Pastatė
į kampą – ateičiai...
Ja
pasiramsčiuodavo mama senatvėje,
Vyriausieji
broliai, seserys,
Sulaukę
amžiaus neprašyto.
Pagaliau
sudilo
Lazdos
rankena raityta,
Ant
palangės ir alkūnių
Žymės
nebeliko,
Lentos
atgulė į žemę,
Kartais
tiktai nutašytos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą