Žmogus
kasdien – ieškojimų kely,
Be ko
nebūtų filosofijos,
Nei
gilaus meno...
Vis
ieško Dievo danguje,
Keliauja
į svečias šalis,
Kitų
religijas gvildena...
Senoliai
sėdi savo kambary
Ir
šnabžda: „Dieve mano, –
Tu –
manyje,
Tu –
su manimi,
Kol
žemėje keliauju.“
Koks
gražus rytas,
Kokia
skaisti diena –
Tai
dovana pasauliui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą