Ona Baliukienė ir vaikaitis
Vienas
takelis – per laukus,
Kitas
– per mišką,
Trečias,
kur mano broliai ėjo,
Kas
susvyravo, tas nespėjo
Ar
neužsidengė akių
Nuo
šalto vėjo...
Bėga,
oi, bėga
Lašai
iš akių –
Karšti,
karšti,
Tik
nuo laužo liepsnos,
Kurios
per dūmus nesimato,
Gal
upeliu
Tolyn
jau nutekėjo,
Kai
pasiekė kalną,
Sustojo
ir žiūrėjo...
Ar tu
ant jo stovėjai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą