Istorija
nutiesia mums takus,
Sujungia
žmones
Iš
skirtingų tautų,
Kad
niekada karo keliai
Nepasikartotų
Ir
nedundėtų jais vikšrai,
Nelaužytų
likimų,
Neišskirtų
šeimų,
Nevirkdytų
vaikų
Ir
kad neliktų nepalaidotų
Senolių.
Vartau
ir savo atmintį,
Tarsi
skaitau istoriją,
Labai
dar naują,
Bet
joje – jau daugelio
Likimo
nuskriaustų,
Nors
buvo artimi man žmonės.
Susimąstau
ir suklustu,
Maldauju
ir dangaus,
Kad
ramiai baigtųsi
Visų
kelionė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą