Kuo riba į pietus,
Tuo vaisiai didesni,
Kuris aukščiau,
Rausvesnis, salstelėjęs;
Kuo daugiau saulės ir erdvės,-
Tiktai viršūnėje, aukščiau,-
Tuo skinamas sunkiau
Ir laikas tik nupurto...
Kada žiūriu Tau į akis,
Prisiminiau gyvenimą,
Kurį pažinome seniai,
Gal kartais ir apkartusį,
Bet metai Tau paliko
Ir nepalietė gerų akių,-
Gyvenimas dar žydi
Ir už metų vartų...
Kiek reikia žmogui,
Kad suprastų kažkada,
Kad akys niekada nesensta.
Ilgų, prasmingų ir gražių
Gimtadienių - dar šiąpus
Mūsų atminimų vartų.
Skiriu savo auklėtinio mamai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą